Stiebiantis iki saulės. Malonumai

 Atbukinti gyvenimo kampai leistų pamiršti baimę suklupti. Galbūt tuomet bėgčiau?.. Lėkčiau trimatėmis erdvėmis. Kol galiausiai rasčiau tai kas skirta man. Arba nerasčiau. Bet bent jau būčiau ieškojusi. Ilgapirščiai vogia meilės užuominas.. Kolekcionieriai išplėšia džiaugsmą tiesiai iš delnų. Nei pasislėpsi, nei pabėgsi.
Vienu šuoliu nepasieksi saulės. Tik bepročiai bando stiebtis.. Veltui stengiausi dingti.. Reikia atrasti savo kvadratinius metrus. Taip pamažu ir cementuoji savo gyvenimo pamatus..

Nebe čia. Šviesoms gęstant

nebe tie laikai, kai gyvenimaspalengva grodavo ramią melodiją, kaip prisukama muzikinė dežutė. Dabar kasdienybė dulkina tave pro visus galus. dusina nežinomybė. sprendi praeities lygitis. po iksu paslėpi džiaugsmą..nerandi. niekaip. po velnių, gyvenimas neparemtas skaičiavimais..
prabėgo it keletas sekundžių tos akimirkos. liko tik begalybė nespalovtų nuotraukų pažertų ant lietumi kvepiančio asfalto.
gana. graibstome vertybes purvinomis nuo beprotybės rankomis. skandiname rutiną stiklinėje spirito. patys nebejaučiame kaip aistros rūgštys graužia akiduobes.
o kai susipjaustome šonkaulios į pažertus peilius - sienos bene dingsta. tu visų ir visi tavo. bet ir tai tik tam kartui..
pasitinkam rytdieną it riteriai. kalaivijais prieš kylančią saulę. tamsuoliai. materialistai. beveik šalia.
mano materialinės vertybės neapčiuomiamos, bet kažkodėl aš už jas brangiai moku..
drebančiais pirštais rašau. nebe tie laikai.